- markapis
- markapis sm. žr. markapiai: Palaidosi, motin, mane markapy, o jau Dievulis pats žinos, kurią vietą man ten paskirti, jūsų neatsiklausęs rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pamarkapis — pãmarkapis sm. (1) vieta prie markapių (maro metais mirusių žmonių kapų): Pãmarkapiu ejau ir išvydau žvakelę, iš to parsigandimo susirgau Šts … Dictionary of the Lithuanian Language